Skandinavija
_ Mažytė mano svajonė pradėjo pildytis rugsėjo 14 d. vakarą, kai sėdau į autobusą, kuris veža iki Talino. Šį
kartą ne tokia ilga naktis autobuse, nes 6 val ryto mes jau buvome
Taline ir laukėme įlaipinimo į keltą pradžios. Žinoma, keletas valandų
miego ir dar autobuse tikrai sunku, bet tikslo siekimas turi savo žavesį. Didžiulis 9-aukštis keltas Viking line kompanijos paskelbia įlaipinimo pradžią. Štai mes jau ir kelte. Pirmiausia, dauguma keliauja į apatinius aukštus, ieškoti savo kajučių kuriuose paliekami daiktai ir pradedama ekskursija po laivą. Kaip žinia, kelte "Tax free" parduotuvės - tai pirmiausia reik užsukti į jas, Tačiau, kaip tyčia jos dar uždarytos, tad kol bus atidarytos einama apsižvalgyti į kitus aukštus. Vienas laivo aukštas skirtas kavinėms, kitas pramogų erdvėms, tokioms kaip lošimo automatai. Kadangi laivas išjuda iš uosto, kylame į patį patį viršų, į denį pasižiūrėti į atsiveriančias vandens platybes. Iš akiračio dingsta Suomijos krantai ir plaukiame tolyn į vakarą.... tolyn link Švedijos.
Parduotuvės jau pradėjo savo darbą, tad puiki proga ne tik nusipirkti kažko nematyto Lietuvoje bet ir pasikvepinti tikrais kvepalais, garsiausios firmos ir ilgai išliekantys kvapai tikrai džiugina ir akį ir nosį. Na, o toliau prasideda vakaro linksmybės. Norintieji eina vakarieniaut Švediško stalo restoranėlyje, kiti susėda kavinukėse prie kavos, prie alaus bokalų šnekučiuojasi ir laukia vakaro šokių. Dar trumpam nubėgant į denį palydėti besileidžiančios saulės. Vakaro diskotekoje ausį džiugina jaunų žmonių grupė, kuri atlieka įžymios švedų grupės ABBA dainas. Juk plaukiam būtent ten. Nors linksmybės tęsiasi iki ryto, reikia nusnausti prieš kitos dienos ekskursija ir pasikrauti jėgų. Miegamosios kajutės visai žemai, 2 laivo aukšte, vadinas miegame vandenyje, tad lengvas bangavimas yra juntamas nors miegui jis netrukdo.
Prasimerki, o vis tamsu - kažin gal jau išaušo, kiek valandų - pirma mintis topteli į galvą. Nieko nelaukus čiumpu laikrodį - 7 valandos, taip, jų laiku 7 valanda ryto. Iki atplaukimo liko 3 val, vadinas pats metas keltis ieškoti karštos kavos ir eiti į denį laukti Švedijos krantų. Tačiau šalies krantai turintys be galo daug salų, todėl plaukimas primeta kliūčių ruožą, tad mūsų laivas vingiuoja tarp tų salų jau nuo ankstyvo ryto. Kiekviena sala savos formos, vienos su namukais kitos tik uolėtos, trečiose įvairių medžių gausu. Laikas prabėga nejučia ir pasimato pirmieji Stokholmo pastatai, kur tolumoje matosi ir miesto rotušė. Štai aš ir čia!!!
Ekskursija po miestą prasideda sparčiu žingsniu - laiko iki kelto vos 6 valandos o pamatyt norisi daug. Miestas susideda iš salų. Pirmiausia - senamiestis, su sava istorija bei siauromis gatvelėmis. Vėliau Riterių sala, kurioje riterių bažnyčia bei jūros krantas nuo kurio atsiveria vaizdas į rotušę. Deja, dėl laiko stokos ten nenuvykom. Tuomet keliavome link karalių rūmų. Kaip tik tuo metu sargyba keitėsi tad turėjom galimybę tą ceremoniją stebėti. Na o šalia, kiemelyje pati mažiausia skulptūra „Berniukas, žiūrintis į mėnulį“. Manoma, kad ji paglosčius žmogus vėl sugrįš į Stokholmą. Paglosčiau - žiūrėsim kaip bus.
Tolimesnis planas - Vaza muziejus, tad skubame į jį. Kitoje saloje didžiulis muziejus, kuriame saugomas vos nuo kranto 1,6km nuplaukęs ir nuskendęs bei iškeltas Vaza laivas, kuris vis dar yra restauruojamas. Laivas toks didelis kad jį apžiūrėti įrengi net 4 aukštų salės. Na bet laiko užsibūti nėra, keltas namo nelaukia. Sparčiu žingsniu grįžtame per senamiestį, kuriame spėjame paskanauti švediškų ledų, į keltą. Ir vėl naktis kelte. Tik ši naktis ne tokia rami, jūra labiau banguoja, bet nespėju ir pastebėti kaip jau aušta ir rūke paskendęs Helsinkis pasitinka mus grįžtančius. Kelios valandos keltu į Taliną ir autobusu į Lietuvą. Grižtame po vidurnakčio tad belieka kristi tik i savo minkštą lova poilsiui.
Parduotuvės jau pradėjo savo darbą, tad puiki proga ne tik nusipirkti kažko nematyto Lietuvoje bet ir pasikvepinti tikrais kvepalais, garsiausios firmos ir ilgai išliekantys kvapai tikrai džiugina ir akį ir nosį. Na, o toliau prasideda vakaro linksmybės. Norintieji eina vakarieniaut Švediško stalo restoranėlyje, kiti susėda kavinukėse prie kavos, prie alaus bokalų šnekučiuojasi ir laukia vakaro šokių. Dar trumpam nubėgant į denį palydėti besileidžiančios saulės. Vakaro diskotekoje ausį džiugina jaunų žmonių grupė, kuri atlieka įžymios švedų grupės ABBA dainas. Juk plaukiam būtent ten. Nors linksmybės tęsiasi iki ryto, reikia nusnausti prieš kitos dienos ekskursija ir pasikrauti jėgų. Miegamosios kajutės visai žemai, 2 laivo aukšte, vadinas miegame vandenyje, tad lengvas bangavimas yra juntamas nors miegui jis netrukdo.
Prasimerki, o vis tamsu - kažin gal jau išaušo, kiek valandų - pirma mintis topteli į galvą. Nieko nelaukus čiumpu laikrodį - 7 valandos, taip, jų laiku 7 valanda ryto. Iki atplaukimo liko 3 val, vadinas pats metas keltis ieškoti karštos kavos ir eiti į denį laukti Švedijos krantų. Tačiau šalies krantai turintys be galo daug salų, todėl plaukimas primeta kliūčių ruožą, tad mūsų laivas vingiuoja tarp tų salų jau nuo ankstyvo ryto. Kiekviena sala savos formos, vienos su namukais kitos tik uolėtos, trečiose įvairių medžių gausu. Laikas prabėga nejučia ir pasimato pirmieji Stokholmo pastatai, kur tolumoje matosi ir miesto rotušė. Štai aš ir čia!!!
Ekskursija po miestą prasideda sparčiu žingsniu - laiko iki kelto vos 6 valandos o pamatyt norisi daug. Miestas susideda iš salų. Pirmiausia - senamiestis, su sava istorija bei siauromis gatvelėmis. Vėliau Riterių sala, kurioje riterių bažnyčia bei jūros krantas nuo kurio atsiveria vaizdas į rotušę. Deja, dėl laiko stokos ten nenuvykom. Tuomet keliavome link karalių rūmų. Kaip tik tuo metu sargyba keitėsi tad turėjom galimybę tą ceremoniją stebėti. Na o šalia, kiemelyje pati mažiausia skulptūra „Berniukas, žiūrintis į mėnulį“. Manoma, kad ji paglosčius žmogus vėl sugrįš į Stokholmą. Paglosčiau - žiūrėsim kaip bus.
Tolimesnis planas - Vaza muziejus, tad skubame į jį. Kitoje saloje didžiulis muziejus, kuriame saugomas vos nuo kranto 1,6km nuplaukęs ir nuskendęs bei iškeltas Vaza laivas, kuris vis dar yra restauruojamas. Laivas toks didelis kad jį apžiūrėti įrengi net 4 aukštų salės. Na bet laiko užsibūti nėra, keltas namo nelaukia. Sparčiu žingsniu grįžtame per senamiestį, kuriame spėjame paskanauti švediškų ledų, į keltą. Ir vėl naktis kelte. Tik ši naktis ne tokia rami, jūra labiau banguoja, bet nespėju ir pastebėti kaip jau aušta ir rūke paskendęs Helsinkis pasitinka mus grįžtančius. Kelios valandos keltu į Taliną ir autobusu į Lietuvą. Grižtame po vidurnakčio tad belieka kristi tik i savo minkštą lova poilsiui.